vinis


vinis
vinìs sf. (4) Š, Rtr, FrnW; SD64, R, R264, , 353, Sut 1. M, LL16, L, , NdŽ, , PolŽ145, DrskŽ smailas geležinis strypelis su plokščia ar kitos formos galvute: Vinis gelžinė D.Pošk. Vinis didžioji I. Negeliams lūžtant vinis įkalk N. Vinių vieta N. Su vinimis SD138. Vinių kalvė, vinių dirbtuvė LL45. Prikalimas vinių S.Dauk. Su ilga vinimì parkalk lentas J. Ant viniẽs užstojau, par padą išlindo Jrb. Vinė̃ms baisiausioms užkalo tą grabo viršų Varn. Be žnyplių viniẽs neištrauksi Pln. Klebonas išbuvo dvidešims metų, ans nė viniẽs neįkalo į tą bažnyčią (visai netvarkė) Sd. Išgręš kiaurymelę, padirbs vìnį iš ąžuolo medžio i sukals Yl. Vìnį į sieną kala i šniūrą riša Trkn. Visos [lubos] medinėms vinim̃s buvusios prikaltos LKT65–66(Ms). Į vìnį buvau įsiplėšusi [koją] Krž. Vìnį įdėjo į kleckus, uždevė karvei, i gatavà Sd. Šią naktį mano stogą apdenk su aguonų grūdais, ir kad kožnas grūdas būtų su vinia parkaltas Sln. Visos vinys dimsties tur vario būti BB2Moz27,19. Ištiesė ranką savo viniop, o dešinę ranką savo kūjop darbinykų ChTeis5,26. Ir įvarė vinį smilkinin galvos jo ChTeis4,21. Vinių̃ vietos K. Buvo baisiai primuštos kryžiausp anomis baisiomis vinimis šventos rankos ir kojos jo MP152. Šitai vienas iš budelių priėjęs su viena drūta vinimi ir padėjęs galvą vinies šventosp rankosp jo pradėjo ją kryžiausp smarkiai mušt DP176. Širdis tava tomis vinimis ne mažiaus buvo permušta, neg rankos ir kojos sūnaus tavo mielojo DP176. Bet jis bylojo jiemus: jei neregėsiu rankosu jo vietas vinių ir neindėsiu pirštą maną ing vinių vietą, ir neindėsiu ranką maną ing šoną jo, netikėsiu VlnE138. Rankos ir kojos vinimis tapo permuštos KlM48. Rankas… išvysi… vinimis primuštas ŽCh125. Veizdėkig, kaip ižbadytos ir baisiomis vinimis primuštos baisop medžiopi anos gražios rankos ir kojos jo MP153. Jauta sopulį baisų trimis kryžiausp prikaltas vinimis SGII76. O tu, nemylaširdingas ir nebočnus griešnykai, didžiaus įmuši tas vinis, idant muni ilgiaus turėtumys ant tu stiebu, nešlovės pilnu P. Ans kaži kokį kylį tašė, ta vinìs pasileido, ka ans lėkė aukštynelkas Yl. Dvaras apimuštas kaltinėm vinìm Adm. Kalėjime būdamas [M. Slančiauskas] ir adatą buvo iš viniẽs pasidaręs Sk. Bet priš muno amžių vinìs kalo, kaltos buvo vìnys Pkl. Su dalgiu nupjaunam [kūlio] galą, ka būtų gražus, ir su vinių̃ sukaltais šepečiais šukuojam Sk. Par tuos mažus šepečiukus šukuoji [linus], irgi su vinium̃ Grz. Šitai pakabink pri lango, va žemai vinìs y[ra] Trk. Visos vìnys medinės buvo, su kirveliu, su grąžteliu liuob statys [namus] Šts. Apžiūrėjo, ar nė[ra] vinių̃ po batų pakalta Plšk. Surūdijusia vinià įsidūrė, ir žinau, kad ir užsinuodino kraujas Graž. Jei atrasi vinį arba adatą, tai tau atsitiks nelaimė LTR(Pn). Vinelė , NdŽ, ; SD116,38, SD33, Sut, N, Rtr, FrnW. Vinelė ažupleišymo SD194. Kiaules pešdavo vinelè Dgp. O tę vinùtė pasitaikė, tas sviedinukas prasidūrė į tai vinùtę Grš. Klumpius po kulnis pasegs su vinẽlėms, ka neslystų Krt. Įdevė gelžies gabalą ir įdevė tokias mažas vinelès jau kalti Als. Vinùtė Rtr, ; L. Linų šukos, iš geležies dantys, kaip vìnės tuo storumu, smailais galais Sd. Rytmetį anksteinais kaip vìnį į galvą pumpt, pumpt, pumpt i pumpčio[ja] (kala polius) End. ^ Kas užsispyręs ieško tiesos, tas kala vinį į savo karstą J.Gruš. Sėdu kaip an viniẽs, noru leisties numie Rdn. Skauda koja, kaip vinìs ka būtų įkalta Klk. Pilna vinių̃ esu, pilna, vienos vìnys (visur skauda) End. Ka paleido lyt, tai kad davė, kad davė – kap vinim̃ Plv. Man galvo[je] lyg vinìs (negaliu prisiminti) Tlž. Ligonis visą laiką būdavau, o dabar kaip vinìs (sveika, stipri) Lkš. Tokia boba kaip vinìs bate (visą laiką ardo nervus) Krš. Ka daba i vyrai, kitas i viniẽs į sieną nemoka įkalti Krš. Vinių į kaktą, ne išėjimų! Gs. Kas pernykštį (praeitą LTR(Vlkv)) mini, tam į kaktą vinį LTsV257. Nors vìnį kalk į galvą, nepajudės (apie tinginį) Krš. Išalko – vinį nukąstų LTR (Vlkv). Du galu, du žiedu, per vidurį vinis (žirklės) LTR(Ldvn). Du rinkiuku, du galuku, par vidurį vinikė (žirklės) Jn. Bet šiandien ji buvo kurčia kaip vinis A.Vaičiul. Žodžiai kaip vinys lenda L.Dovyd. Kumščiu viniẽs neįkalsi Snt. 2. N, , NdŽ, Vlkv, Grk grėblio dantis: Jis drožia vinis grėbliams J. Ką sėdi, kelias vinìs nudrožtum Trg. Grėblio vìnys daugiau iš uosio aba vyšninės, o galvos – daugiau beržinės Jrb. 3. geležinis kuolas, prie kurio rišami gyvuliai: Avė vìnį nutraukusi Vgr.
◊ al̃ksnio vinìs silpnas, menkas vyras: Kad geras vyras sakytų, gal ir klausyčio, o kad toks, alksnio vinis… Brs.
×grãbo vinìs persenęs žmogus: Grabo vinìs besi, i dar nori žanyties Krš. Juk ji – jau grabo vinis, tai kodėl dar tokia pikta? I.Simon.
×ùbago vinìs neturtingas žmogus: Ką tu jau begausi iš to ùbago viniẽs Skd.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • Vinis — Sp Vinis Ap Vinni L Estija …   Pasaulio vietovardžiai. Internetinė duomenų bazė

  • vinis — vini̇̀s dkt. Medi̇̀nės, žalvari̇̀nės vi̇̀nys …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • Le Livre des Vins — Portrait d Arnald[us] de villa noua, gravure sur bois de la Chronique de Nuremberg, 1493 Le Livre des vins constitue un des témoignages les plus importants relatifs à la technique de la distillation au Moyen Âge. C’est un jalon dans l’histoire… …   Wikipédia en Français

  • kryžavinis — ×kryžãvinis, ė adj. (1), kryžavìnis (2) žr. kryžavas: Kryžãvinis buvo rūmas Ds. Rūmas kryžavìnis, durys dubultavos Dkk. ◊ kryžãvinis sieksnis ilgio matas (nuo žemės ligi iškeltos rankos pirštų galų): Duobės bus gal kryžãvinis sieksnis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • reaktyvinis — reaktỹvinis, ė adj. (1) 1. DŽ1 vartojamas kaip reaktyvas cheminėse analizėse. 2. priklausantis judėjimui, kurį sukelia atatranka: Reaktỹvinis judėjimas DŽ. Reaktỹvinis variklis DŽ. Reaktỹvinis lėktuvas DŽ …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perspektyvinis — perspektỹvinis, ė adj. (1) 1. pavaizduotas plokštumoje taip, kaip stebėtojui atrodytų iš tolo: Perspektỹvinis piešimas NdŽ. 2. matomas, stebimas iš tolo: Perspektỹvinis vaizdas NdŽ. 3. susijęs su numatomomis galimybėmis: Perspektyviniai planai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • senovinis — senovinis, ė adj. (1) DŽ, Rtr, senovìnis (2); M, LL237 1. seniau vartotas, laikytas, senoviškai padarytas: Senovinis arklas Trak. Medinės, senovìnės akėčios Užv. Kaladė – senovìnis avilys, medis išskaptuotas Vl. Senovìnis dar budinkas,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Arnaldus de Villa Nova — (also called Arnaldus de Villanueva, Arnaldus Villanovanus, Arnaud de Ville Neuve or Arnau de Vilanova), ( 1235 Valencia–1311 Genoa), alchemist, astrologer and physician, appears to have been of Catalan origin, and to have studied chemistry,… …   Wikipedia

  • Arnald von Villanova — Arnaldus de Villanova Arnaldus de Villanova, auch Arnald, Arnold oder Arnoldo von Villanova (dt.), Arnau de Vilanova (katalanisch), Arnoldus de Villa Nova, Arnaud de Villeneuve (frz.), Arnaldo da Villanova (ital.), Arnaoult de Ville Neuve (* um… …   Deutsch Wikipedia

  • Arnaldo von Villanova — Arnaldus de Villanova Arnaldus de Villanova, auch Arnald, Arnold oder Arnoldo von Villanova (dt.), Arnau de Vilanova (katalanisch), Arnoldus de Villa Nova, Arnaud de Villeneuve (frz.), Arnaldo da Villanova (ital.), Arnaoult de Ville Neuve (* um… …   Deutsch Wikipedia